Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose - Verslo žinios

Akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai

Melagystės viešuosiuose pirkimuose ne pateisinamos Didžiausias Lietuvos banko indėlis į kapitalo rinką yra patyrusiems investuotojams skirti fondai, t.

Galbūt šio pasiekimo nepavyko tiek išplatinti pasaulyje kaip fintech licencijų centro, tačiau vietiniai finansų profesionalai, gebantys pritraukti išorinių investuotojų lėšas, turi nacionalinį teisinį instrumentą.

Lietuvoje įsteigta pakankamai daug investicinių fondų, neieškant pagalbos užsienio jurisdikcijoje. Kokia to vertė, galime pasilyginti su gretima Lenkija, kurios fondų valdytojai dažniausiai renkasi Liuksemburgo jurisdikciją jeigu ne Kaimanų ar kitas salaskelis kartus daugiau atseikėdami tų valstybių konsultantams ir priežiūros institucijų mokesčiams.

Šią vertę toliau vysto Lietuvos bankas, skirdamas kompetenciją ir resursus tokių dokumentų, kaip pradžioje minėtų Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gairių, rengimui.

Taigi atrodytų, kad turime puikią teisinę aplinką tiek finansuotis bankinėmis paskolomis, tiek pritraukti lėšas kapitalo rinkose ar iš vietos investicinių fondų.

Visos galimybės investuoti į įmones. Visgi kai kalba pasisuka apie konkretų investavimo sandorį — startuolio finansavimą ar įmonės įsigijimą — iškyla teisinių neapibrėžtumų. Investavimo serijos Teisinis tikrumas yra svarbiausias investuotojų apsaugos elementas. Jeigu teisinė sistema neužtikrina įgytų teisių įgyvendinimo, racionalus investuotojas joje neinvestuos arba tokį neapibrėžtumą turės įvertinti skaičiuodamas projekto atsiperkamumą.

Žinoma, visose teisinėse sistemose pasitaiko neapibrėžtumų: klausimas pernelyg naujas, neišnagrinėtas ir pan.

Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose

Bet baziniai klausimai, tokie kaip sutarčių laisvė ir susitarimų laikymosi užtikrinimas, turi būti neabejotini. Sutarčių laisvės prasme, startuolių ir kitų įmonių finansavimams nerangus pasirodo Akcinių bendrovių įstatymas, nes nesudaro prielaidų skirtingų klasių akcijoms.

Žiniasklaidoje jau įprasta kalbėti apie Series A, Series B ir t. Tačiau retai prisimenama, kad šie terminai ateina būtent iš teisinės, įmonių įstatų, kalbos.

Series Akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai — tai A klasės privilegijuotosios akcijos preferred shares.

Series B — tai B klasės akcijos. Ir taip toliau. Kitaip sakant, tai akcijos, kurios reprezentuoja tam tikrą turtinių ir neturtinių teisių rinkinį, kurį atitinkamai gauna A, B ar C raundo investuotojai. Tiesą sakant, tą rinkinį galima išskaidyti, pavyzdžiui, nustatant, kad Series B investuotojai turi teisę į 10 procentų bendrovės paprastųjų akcijų ir teisę blokuoti susijusių asmenų sandorius.

Bet glaustumo tikslais neiliustruosiu, kaip tai tampa sudėtinga po trijų investavimo raundų, kurių kiekvienas turi savo likvidavimo preferenciją.

Tai fizinė arba virtuali prekybos vieta pasirinkimo sandoriais. Labai dažnai tokiomis galimybėmis biržoje prekiaujama kartu su ateities sandoriais ir kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokios opcionų biržos valdo savo prekybą panašiai, kaip vertybinių popierių birža tvarko jos obligacijas ir akcijas.

Dabar paklauskime, kaip plačiai Lietuvoje naudojamos privilegijuotosios akcijos. Juk kasmet daroma šimtai rizikos kapitalo sandorių, finansuojama dešimtys startuolių.

akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai

Tačiau Lietuvoje privilegijuotosios akcijos reglamentuotos taip, kad jas pritaikyti rizikos kapitalui faktiškai neįmanoma. Sekančiu žingsniu paklauskime, ką darys užsienio rizikos kapitalo fondo valdytojas ir jo teisininkas, įpratęs, kad Series B — tai ne vien raundo, bet ir akcijų klasės įstatuose pavadinimas. Akcinių bendrovių įstatymą būtina pritaikyti šioms akcijų klasių tradicijoms, taip pat aiškiau reglamentuoti konvertuojamąsias obligacijas, kad galėtume drąsiai patarti užsienio fondui, jog mūsų įstatymas niekuo nenusileidžia Anglijos analogui, todėl startuolį galima palikti Lietuvoje.

Startuolių, kaip ir visų uždarųjų akcinių bendrovių, atžvilgiu taip pat vertėtų palengvinti įstatinio kapitalo didinimo procedūras, kad prireikus išleisti naujas akcijas, įgyvendinant akcininkų susitarimus, nereikėtų organizuoti formalių akcininkų susirinkimų. Pasirinkimo sandoriai Su akcijų klasėmis bėdos nesibaigia. Tiek startuolių pasaulyje, tiek ir bet kokiame kelių akcininkų versle įprasta susitarti dėl kelių bazinių dalykų: teisės dalyvauti bendrame akcijų pardavime, galimybės inicijuoti bendrą verslo pardavimą, teisės išpirkti kitą akcininką tam tikromis sąlygomis ir pan.

Šie susitarimai tag along, drag along, call option turi vieną bendrą elementą — tai vienos šalies teisę rinktis, kaip elgtis — pvz. Taigi šie susitarimai apibendrintai vadinami pasirinkimo sandoriais. Ką mums sako Lietuvos teisė pasirinkimo sandorių klausimu? Tiesioginio atsakymo nėra — Lietuvos sutarčių teisė nėra numačiusi tokių sandorių.

akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai

Interpretuojant, galima teigti, kad pasirinkimo sandoriai — tai 1 sąlyginiai sandoriai arba 2 preliminariosios sutartys, arba 3 neatšaukiami pasiūlymai ofertos sudaryti sandorį, arba tiesiog 4 savos rūšies sui generis sutartys, kurios nenumatytos Civiliniame kodekse, bet kurių pastarasis ir nedraudžia. Pirmieji du variantai nesuteikia to rezultato, kurio siekiama, o ir ketvirtoji interpretacija aiškumo daug neprideda.

Matyt geriausias sprendimas — tai neatšaukiamos ofertos interpretacija. Bet iš teisinio tikrumo perspektyvų, turime tik 25 procentų tikimybę, kad susitarimas bus priverstinai įgyvendintas teisme. Praktikoje ši problema itin išryškėja, kuomet pasirinkimo sandoris sudarytas dėl UAB akcijų, kurių faktinis perleidimas turi būti vykdomas notarine tvarka. Žinoma, ne mes vieninteliai turime tokią problemą.

Pavyzdžiui, JAV teorinės diskusijos dėl pasirinkimo konkrečiai, opciono sandorių virė prieš maždaug šimtą metų. Buvo keliamas klausimas, ar sutarties laisvės principo šviesoje, galima priversti kitą šalį sudaryti sutartį. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime preliminariąją sutartį, kurią pažeidusi sutartis privalo atlyginti nuostolius, tačiau neprivalo sutarties vykdyti natūra taigi, pavyzdžiui, neprivalo perleisti akcijų, kurias įsipareigojo perleisti.

Tiesą sakant, panaši problema iškyla net ir įprastose akcijų pirkimo — pardavimo sutartyse, kurių užbaigimas yra atidedamas po tam tikrų sąlygų įvykdymo.

Taigi JAV teismų ir akademinėje doktrinoje buvo sutarta, kad opcionas — tai neatšaukiama oferta, kurią galima vykdyti priverstinai pavyzdžiui, jeigu įsipareigojai ateityje perleisti akcijas, tai ir privalai perleisti, jei kita šalis vėliau priėmė šį pasiūlymą ofertoje numatytomis sąlygomis.

Gyvename sparčiau nei prieš šimtą metų ir investuotojai nebegali laukti, kol nusistovės atitinkama pasirinkimo sandorių doktrina. Yra jurisdikcijų, kurios šį klausimą išsprendė tiesiog kodifikuodamos pasirinkimo sutartis, kaip neatšaukiamas ofertas.

akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai

Vertėtų tą padaryti ir Lietuvoje, su reikiamu atidumu koreguojant Civilinį kodeksą. Ar verta?

Kas nors pasakys, kad net ir tobuli teisiniai instrumentai nepakeis didžiųjų investuotojų mąstymo. Visgi kapitalas seka racionalia mintimi: jeigu galima sutaupyti ir gauti panašią vertę už mažesnius pinigus, bus renkamasi būtent tai.

akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijai

Jeigu analogą galima gauti Lietuvoje, kam kraustytis į JAV, ypač kai kalba sukasi apie vidutinio dydžio, kontinentinės Europos mastelių startuolius. Tą jau stebime investicinių fondų pasaulyje ir net nedideliuose bankinio finansavimo sandoriuose, kurie anksčiau buvo neišleidžiami iš už Lamanšo.

  • 6 populiariausios tarptautinės opcionų biržos „WallstreetMojo“
  • Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose - Verslo žinios
  • Norėdami skelbti įrašus diskusijose, turite prisijungti.
  • Stable coins binance
  • Николь кивнула, и Патрик, извинившись, ушел, сказав, что ему нужно вернуться в класс.

Taigi pakartokime, ką daugelis šiuo metu galvoja: dabar yra pats metas tuo užsiimti. Lyginant su kapitalo rinkų reguliavimu, Akcinių bendrovių įstatymas senstelėjo. Gordijaus mazgo kirsti nesinori, kai klausimai liečia įmonių ir sutarčių teisės fundamentus.

Todėl diskusija būtina, įtraukiant teisės praktikus ir akademikus, šios teisės vartotojus įmones ir akcijų pasirinkimo sandoriai priklausantys korporacijaiEkonomikos ir inovacijų ministerijai vedant gerai organizuotą ir efektyvų teisėkūros procesą.