Kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos

Šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jos taikomos AIFV, valdančių Sąjungos AIF ir arba platinančių jų investicinius vienetus ar akcijas, veiklos leidimų išdavimui, nuolatinei veiklai ir skaidrumui — tai yra labai susiję turto valdymo veiklos pradėjimo ir vykdymo aspektai. Reglamento forma užtikrinama nuosekli sistema visiems rinkos dalyviams ir tokia forma yra geriausia garantija, kad bus įgyvendintos vienodos veiklos sąlygos, vienodos konkurencijos sąlygos ir bendras tinkamas investuotojų apsaugos standartas.

Be to, taip užtikrinama, kad būtų tiesiogiai taikomos išsamios vienodos taisyklės dėl AIFV veiklos, kurios dėl savo pobūdžio yra tiesiogiai taikytinos ir jų nereikia papildomai perkelti į nacionalinę teisę. Be to, kadangi šiame reglamente įvedamas priežiūros funkciją vykdančių asmenų terminas, valdymo organo apibrėžtyje reikėtų išaiškinti, kad tai yra organas, kuriam priklauso valdymo funkcija, jei pagal nacionalinę bendrovių teisę priežiūros funkcija atskirta nuo valdymo funkcijos.

Būtina aiškiai nurodyti, kaip reikėtų apskaičiuoti bendrą valdomo turto vertę.

Šiuo atžvilgiu labai svarbu apibrėžti būtinus veiksmus apskaičiuojant bendrą turto vertę, aiškiai nustatyti, kuris turtas neįtraukiamas į skaičiavimus, paaiškinti, kaip vertinti turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, ir pateikti taisykles, kaip elgtis tais atvejais, kai AIFV valdomi keli AIF turi vienas kito investicinių vienetų ar akcijų; 5 bendrą valdomo turto vertę reikėtų apskaičiuoti bent kartą per metus naudojantis atnaujinta informacija.

AIFV gali atsižvelgti į valdomų AIF tipus ir skirtingas turto, į kurį investuojama, klases, kad įvertintų ribos pažeidimo tikimybę arba papildomų skaičiavimų poreikį; 7 kai nebeatitinka su ribomis susijusių sąlygų, AIFV turėtų apie tai pranešti savo kompetentingai institucijai ir per 30 kalendorinių dienų kreiptis dėl veiklos leidimo. Tačiau, jei per konkrečius kalendorinius metus riba viršijama arba jos nesiekiama atsitiktinai ir tokios situacijos laikomos laikinomis, AIFV neturėtų būti įpareigotas prašyti veiklos leidimo.

Tokiais atvejais AIFV turėtų kompetentingą instituciją informuoti apie kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos pažeidimą ir paaiškinti, kodėl, jo nuomone, toks pažeidimas yra laikinas. Situacijos, trunkančios ilgiau kaip tris mėnesius, negalima laikyti laikina. Vertindamas situacijos laikinumo tikimybę, AIFV turėtų atsižvelgti į numatomą pasirašymo ir išpirkimo veiklą arba, kai tinka, kapitalo įsipareigojimų panaudojimą ir kapitalo paskirstymą.

Atlikdamas šį vertinimą AIFV neturėtų remtis numatomais rinkos pokyčiais; 8 duomenų, kuriuos AIFV naudoja apskaičiuodami bendrą valdomo turto vertę, nereikia teikti visuomenei ar investuotojams. Ne visų tipų AIFV gali turėti atnaujintus siūlymo dokumentus, kuriuose parodomi naujausi su jų valdomais AIF susiję pokyčiai, ir tokiems AIFV gali būti praktiškiau reikalaujamą informaciją pateikti atskirame dokumente apie fondų investavimo strategiją.

Taip gali būti privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondų, kurie dažnai lėšų pritraukia derėdamiesi su potencialiais investuotojais, atveju; 10 AIF, valdantis tik į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių akcijas, neturėtų būti laikomas naudojančiu finansinį svertą, jei tos akcijos nėra įgytos skolinantis.

Kai tas pats AIF perka akcijų indekso pasirinkimo sandorius, jis turėtų būti laikomas naudojančiu finansinį svertą, nes taip padidėja to AIF pozicija konkrečios investicijos atžvilgiu; 11 siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikomos AIFV prievolės objektyviai apžvelgti naudojamą finansinį svertą, būtina nurodyti du finansinio sverto apskaičiavimo metodus.

Remiantis atliktais rinkos tyrimais, geriausių rezultatų kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos pasiekti derinant vadinamąjį bendrąjį ir įsipareigojimų metodus; 12 siekiant gauti tinkamą informaciją sisteminei rizikai stebėti ir susidaryti visą AIFV finansinio sverto naudojimo vaizdą, kompetentingoms institucijoms ir investuotojams reikėtų teikti informaciją apie AIF poziciją tiek pagal bendrąjį, tiek pagal įsipareigojimų metodus, todėl visi AIFV turėtų apskaičiuoti poziciją taikydami ir bendrąjį, ir įsipareigojimų metodus.

Pagal bendrąjį metodą gaunama bendra AIF pozicija, o įsipareigojimų metodas parodo valdytojo naudojamus apsidraudimo ir užskaitos metodus; todėl reikia taikyti abu metodus kartu. Konkrečiai, gali būti naudinga žinoti, kokiu laipsniu skiriasi bendra pozicija skaičiuojant pagal bendrąjį metodą ir pagal įsipareigojimų metodą. Jei būtina užtikrinti, kad AIF pozicijos padidėjimas būtų tinkamai parodytas, Komisija gali priimti papildomų deleguotųjų aktų dėl papildomo ir neprivalomo finansinio sverto apskaičiavimo metodo; 13 apskaičiuojant poziciją, iš pradžių reikėtų įtraukti visas AIF pozicijas, įskaitant trumpalaikį ir ilgalaikį turtą ir įsipareigojimus, pasiskolintas lėšas, išvestines finansines priemones ir kitus metodus, dėl kurių didėja pozicija, kai AIF tenka turto arba įsipareigojimų rizika ir grąža, taip pat visas kitas pozicijas, kurios sudaro grynojo turto vertę; 14 AIF sudaryti skolinimosi susitarimai neįskaitomi, jei jie yra laikino pobūdžio, susiję su investuotojų kapitalo įsipareigojimais ir visiškai padengti tais kapitalo įsipareigojimais.

Atnaujinamojo kredito priemonės neturėtų būti kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos laikino pobūdžio priemonėmis; 15 be pozicijos apskaičiavimo pagal bendrąjį metodą, visi AIFV turėtų poziciją apskaičiuoti pagal įsipareigojimų metodą. Pagal įsipareigojimų metodą išvestinės finansinės priemonės turėtų būti konvertuotos į lygiavertes bazinio turto pozicijas. Tačiau, jei AIF investuoja į tam tikras išvestines finansines priemones, kad kompensuotų kito turto, į kurį AIF yra investavęs, rinkos riziką, tam tikromis sąlygomis tos išvestinės finansinės priemonės neturėtų būti konvertuojamos į lygiavertę bazinio turto poziciją, nes tų dviejų investicijų pozicijos atsveria viena kitą.

Taip turėtų būti tuo atveju, kai, pvz. Taigi, jei AIF investuoja į indeksų ateities sandorius ir turi pinigų poziciją, lygią bendrai bazinei ateities sandorių rinkos vertei, tai atitiktų tiesioginį investavimą į indekso akcijas, todėl apskaičiuojant AIF poziciją nereikėtų atsižvelgti į indekso ateities sandorį; 17 apskaičiuojant poziciją pagal įsipareigojimų metodą, AIFV reikėtų leisti atsižvelgti į apsidraudimo ir užskaitos susitarimus, jei jie atitinka su įsipareigojimų metodu susijusius kriterijus; 18 reikalavimą, kad užskaitos susitarimuose būtų nurodytas tas pats bazinis turtas, reikėtų aiškinti tik taip, kad užskaitos susitarimų tikslais turtas, kurį AIFV laiko lygiaverčiu arba labai susijusiu, pvz.

Užskaitos susitarimų apibrėžtimi siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama tik į tuos sandorius, kurie kompensuoja su kitais sandoriais susijusią riziką, nepalikdami reikšmingos likutinės rizikos. Sandorių deriniai, kuriais siekiama gauti grąžos, 99 dvejetainiai variantai ir nedidelės, sumažinus kai kurios rūšies riziką, bet paliekant kitų rūšių riziką, neturėtų būti laikomi užskaitos susitarimais, pvz.

Nors tokia strategija remiasi priešingų pozicijų dėl tos pačios klasės turto prisiėmimu, ji neapdraudžia nuo specifinės rizikos, susijusios su investicija į tam tikrą akciją. Todėl ji neturėtų būti laikoma apsidraudimo susitarimu pagal kriterijus, susijusius su įsipareigojimų metodu; 23 portfelio valdymo praktika, kuria siekiama išlaikyti akcijų krepšelio kurį sudaro ribotas akcijų skaičius alfa koeficientą derinant investiciją į tą akcijų krepšelį su pagal beta koeficientą pakoreguota trumpąja pozicija jav akcijų pasirinkimo brokeriai akcijų rinkos indekso ateities sandorį, neturėtų būti laikoma atitinkančia apsidraudimo kriterijus.

Tokia strategija siekiama ne kompensuoti reikšmingą riziką, susijusią su investicija į tą akcijų krepšelį, bet kompensuoti tos investicijos beta koeficientą rinkos riziką ir išlaikyti alfa koeficientą. Akcijų krepšelio alfa komponentas gali dominuoti beta komponento atžvilgiu ir dėl to sukelti nuostolių AIF mastu. Todėl ji neturėtų būti laikoma apsidraudimo susitarimu; 24 susijungimų arbitražo strategija angl. Tokia strategija siekiama apsidrausti nuo kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos beta koeficiento rizikos rinkos rizikos ir gauti grąžos, susijusios su santykiniais abiejų akcijų rezultatais.

Panašiai, akcijų krepšelio alfa komponentas gali dominuoti beta komponento atžvilgiu ir dėl to sukelti nuostolių AIF mastu. Ji neturėtų būti laikoma apsidraudimo susitarimu pagal kriterijus, susijusius su įsipareigojimų metodu; 25 strategija, kuria siekiama nuo rizikos apdrausti ilgąją akcijos arba obligacijos poziciją įsigijus kredito užtikrinimą to paties emitento atžvilgiu, yra susijusi su dviejų skirtingų klasių turtu, todėl neturėtų būti laikoma apsidraudimo susitarimu; 26 naudodamas metodus, kuriais didinama AIF pozicija, AIFV turėtų laikytis bendrųjų principų, pvz.

Be to, AIFV turėtų atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių arba kitų sutartinių priemonių bazinį turtą, kad nustatytų dėl tų sandorių atsirandančius galimus AIF įsipareigojimus ateityje; 27 kadangi pagal įsipareigojimų metodą skirtingo termino palūkanų normos laikomos skirtingu baziniu turtu, AIF, kurie pagal savo pagrindinę investavimo politiką visų pirma investuoja į palūkanų normos išvestines finansines priemones, gali taikyti specialias trukmės ir užskaitos taisykles, kad atsižvelgtų į terminų segmentų koreliaciją palūkanų normos kreivėje.

Nusistatydamas investavimo politiką ir rizikos pobūdį AIF turėtų turėti galimybę apibrėžti palūkanų normos rizikos lygį ir pagal tai nusistatyti siektiną trukmę. Priimdamas investicinius sprendimus AIF turėtų atsižvelgti į iš anksto nustatytą siektiną trukmę. Kai portfelio trukmė skiriasi nuo siektinos trukmės, strategija neturėtų būti laikoma trukmės ir užskaitos susitarimu pagal kriterijus, susijusius su įsipareigojimų metodu; 28 trukmės ir užskaitos taisyklės leidžia atlikti ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų, kurių bazinis turtas yra skirtingos palūkanų normos, tarpusavio užskaitą.

Terminai, kurie naudojami kaip terminų intervalų ribos, yra dveji metai, septyneri metai ir 15 metų. Kiekviename terminų intervale reikėtų leisti atlikti pozicijų tarpusavio užskaitą; 29 atlikti pozicijų tarpusavio užskaitą dviejuose skirtinguose terminų intervaluose reikėtų leisti iš dalies. Siekiant leisti tik dalinę užskaitą, už tarpusavyje užskaitytas pozicijas reikia taikyti nuobaudas. Jos turėtų būti išreikštos procentine dalimi priklausomai nuo vidutinių koreliacijų tarp dvejų metų, penkerių metų, 10 metų ir 30 metų terminų intervalų palūkanų normos kreivėje.

Kuo ilgesnis laiko skirtumas tarp pozicijų terminų, tuo didesnei jų užskaitos daliai turi būti taikoma nuobauda, todėl procentinė dalis turi didėti; 30 pozicijos, kurių modifikuota trukmė yra kur kas ilgesnė už viso portfelio modifikuotą trukmę, neatitinka AIF investavimo strategijos ir neturėtų būti leidžiama jų visiškai tarpusavyje užskaityti. Taigi, neturėtų būti priimtina 18 mėnesių termino trumposios pozicijos kuri priklauso pirmam terminų intervalui tarpusavyje užskaityti su 10 metų termino ilgąja pozicija kuri priklauso trečiam terminų intervaluijei AIF siektina trukmė yra maždaug 2 metai; 31 apskaičiuodami poziciją, AIF pirmiausia gali nustatyti apsidraudimo susitarimus.

Tuomet su šiais susitarimais susijusios išvestinės finansinės priemonės neįtraukiamos į bendros pozicijos skaičiavimą. AIF turėtų naudoti tikslius skaičiavimus apsidraudimo susitarimų atveju. AIF atlikdami apsidraudimo skaičiavimus neturėtų naudoti trukmės ir užskaitos taisyklių. Siekiant šią nuostatą vienodai taikyti, reikia bendro požiūrio į galimą profesinės atsakomybės riziką, kurią reikia padengti. Bendruosiuose reikalavimuose dėl rizikos, kylančios dėl AIFV profesinio aplaidumo, reikėtų nustatyti atitinkamos rizikos įvykių ypatybes ir galimos profesinės atsakomybės apimtį, įskaitant žalą ar nuostolius, kuriuos sukelia asmenys, tiesiogiai vykdantys veiklą, už kurią AIFV teisiškai atsako, pvz.

Į tą sąrašą reikėtų įtraukti įvairius įvykius dėl aplaidžių veiksmų, klaidų ar neveikimo, pvz. Į jį reikėtų įtraukti ir sukčiavimo AIFV viduje prevencijos, pasinaudojant tinkamomis vidaus kontrolės sistemomis, neįgyvendinimą. Dėl žalos, susidariusios kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos nepakankamai išsamaus investicijos, kuri vėliau pasirodė esanti apgaulinga, patikrinimo, AIFV tektų profesinė atsakomybė ir ta žala turėtų būti tinkamai padengta. Tačiau nereikėtų padengti nuostolių, patirtų dėl to, kad dėl neigiamų rinkos sąlygų krito investicijos vertė.

Todėl AIFV į rizikos valdymo politiką turėtų įtraukti tinkamą operacinės rizikos valdymo politiką ir procedūras, kurios būtų tinkamos atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Tokios procedūros ir politika bet kokiu atveju turėtų sudaryti sąlygas vidaus nuostolių duomenų bazei sukurti, kuri leistų vertinti operacinės rizikos pobūdį; 35 siekiant užtikrinti, kad papildomos nuosavos lėšos ir profesinės atsakomybės draudimas tinkamai padengtų galimą profesinės atsakomybės riziką, reikėtų nurodyti kiekybinius minimalius lyginamuosius standartus tinkamam padengimo lygiui nustatyti. Tokius kiekybinius lyginamuosius standartus AIFV turėtų nustatyti kaip konkrečią procentinę dalį valdomų AIF portfelių vertės, apskaičiuotos susumavus visų valdomų AIF viso turto nepaisant to, ar jis įgytas naudojant finansinį svertą, ar investuotojų pinigus absoliučiąsias vertes.

Šiuo atžvilgiu išvestinės finansinės priemonės turėtų būti vertinamos rinkos kaina, nes jas galima pakeisti už tą kainą. Kadangi padengimas profesinės civilinės atsakomybės draudimu dėl savo pobūdžio yra ne toks patikimas kaip padengimas papildomomis nuosavomis lėšomis, abiem skirtingoms priemonėms, naudojamoms profesinės atsakomybės rizikai padengti, turėtų būti taikomos skirtingos procentinės dalys; 36 siekiant užtikrinti, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimas būtų veiksmingas padengiant draudiminių įvykių sukeltus nuostolius, jį reikėtų įsigyti iš draudimo įmonės, kuri turi veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

Tai gali būti ES draudimo įmonės ir ne ES įmonės, jei pagal Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę joms leidžiama teikti tokią draudimo paslaugą; 37 siekiant suteikti tam tikro lankstumo nustatant tinkamą profesinės civilinės atsakomybės draudimą, turėtų būti įmanoma AIFV ir draudimo įmonei susitarti dėl išlygos, kad apibrėžtą sumą, kaip pirmąją bet kokio nuostolio dalį, padengs AIFV besąlyginė franšizė.

Tačiau AIFV turėtų nustatyti procedūras, kuriomis užtikrinamas nuolatinis bendros valdomų AIF portfelių vertės stebėjimas ir nuolatinis profesinės atsakomybės rizikos padengimo sumos koregavimas, jei nustatoma reikšmingų neatitikimų. Todėl AIFV turėtų taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kurios jiems sudaro sąlygas išvengti neteisėtų veiksmų, pvz.

Pagal rinkos svyravimus laiką parenkantys asmenys naudojasi nebegaliojančiomis arba neaktualiomis portfelio vertybinių popierių kainomis, kurios turi poveikį apskaičiuojant AIF grynojo turto vertę, arba perka ir prašo išpirkti AIF investicinius vienetus keleto dienų skirtumu, taip pasinaudodami tuo, kaip AIF apskaičiuoja savo grynojo turto vertę. Užsiimant vėlyva prekyba AIF investicinių vienetų pirkimo arba išpirkimo pavedimai pateikiami po galutinio termino, bet gauta kaina yra galutinio termino kaina.

Abu neteisėti veiksmai kenkia ilgalaikių investuotojų interesams, nes mažina jų grąžą ir daro neigiamą poveikį AIF grąžai, nes dėl jų didėja sandorių sąnaudos ir trikdomas portfelio valdymas. Jie turėtų turėti tinkamos profesinės patirties ir žinių apie turtą, į kurį AIF yra investavę.

Siekiant užtikrinti, kad investavimo sprendimai būtų priimami laikantis valdomų AIF investavimo strategijos ir, kai taikoma, rizikos ribų, AIFV turėtų nustatyti ir įgyvendinti raštišką išsamaus patikrinimo politiką ir procedūras.

Ši politika ir procedūros turėtų kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos. Kai AIFV ilgam laikui investuoja į konkretaus tipo turtą, mažiau likvidų turtą, pvz. AIFV veikla iki susitarimo sudarymo turėtų būti tinkamai įforminta dokumentais, kad būtų įrodyta, jog ji atitinka ekonominį ir finansinį planą, o kartu ir AIF trukmę.

AIFV turėtų turėti atitinkamų susitikimų protokolus, parengiamuosius dokumentus ir ekonominę bei finansinę analizę, atliktą siekiant įvertinti projekto įgyvendinamumą ir sutartinį įsipareigojimą; 41 reikalavimas, kad AIFV veiktų deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, turėtų būti taikomas ir tuomet, kai AIFV paskiria pagrindinį maklerį arba sandorio šalį.

AIFV turėtų atrinkti ir paskirti tik tuos pagrindinius maklerius ir sandorio šalis, kuriems taikoma nuolatinė priežiūra, kurie yra finansiškai patikimi ir kurių reikiama organizacinė struktūra tinka atsižvelgiant į paslaugas, kurias reikia teikti AIF valdytojui arba AIF.

Vadovaujantis Komisijos žaliąja knyga dėl finansų sektoriaus įmonių valdymo 2asmenys, kurie veiksmingai kontroliuoja AIFV veiklą, taip pat turėtų pakankamai laiko skirti savo funkcijoms AIFV atlikti ir veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad, inter alia, veiksmingai vertintų ir kvestionuotų vyresniosios vadovybės sprendimus; 43 siekiant užtikrinti, kad atitinkama veikla būtų vykdoma tinkamai, AIFV turėtų įdarbinti darbuotojus, kurie turėtų būtinų įgūdžių, žinių ir kompetencijos jiems priskirtoms užduotims vykdyti; 44 AIFV, kurie teikia individualaus portfelio valdymo paslaugą, turi laikytis skatinimo priemonių taisyklių, nustatytų m.

Nuoseklumo sumetimais tie principai turėtų būti taikomi ir AIFV, kurie teikia kolektyvinio portfelio valdymo ir investicinių vienetų ar akcijų platinimo paslaugas. AIFV metinėje ataskaitoje reikėtų atskleisti informaciją apie mokesčio, komisinių ar naudos egzistavimą, pobūdį ir sumą arba, kai sumos negalima nustatyti, sumos apskaičiavimo metodą; 45 AIF investuotojams turėtų galioti valiutos prekybos plus500, panaši į AIFV klientų, kuriems AIFV teikia individualaus portfelio valdymo paslaugą, nes tokiu atveju jie turi laikytis optimalaus vykdymo taisyklių, nustatytų m.

Tačiau reikėtų atsižvelgti į įvairių tipų turto, į kurį AIF yra investavę, skirtumus, nes optimalus vykdymas nėra svarbus, pvz. Kai negalima pasirinkti skirtingų įvykdymo vietų, AIFV turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms ir auditoriams įrodyti, kad negalima pasirinkti skirtingų įvykdymo vietų; 46 siekiant nuoseklumo su KIPVPS valdytojams taikomais reikalavimais, pavedimų tvarkymo ir prekybos pavedimų sujungimo ir išskirstymo taisyklės turėtų būti taikomos AIFV, teikiantiems kolektyvinio portfelio valdymo paslaugą.

Tačiau tokios taisyklės neturėtų būti taikomos, kai į turtą investuojama po išsamių derybų dėl susitarimo sąlygų, pvz. Jas nurodydamas AIFV turėtų atsižvelgti ne tik į kolektyvinio portfelio valdymo veiklą, bet ir kitą kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos, kurią gali vykdyti pagal turimą veiklos leidimą, įskaitant jo funkcijų perėmėjų, antrinių funkcijų perėmėjų, išorės vertintojo ar sandorio šalies, veiklą; 49 laikantis metodo, kuris m.

Išsamūs veiksmai ir procedūros, kurių reikia laikytis tokiose situacijose, turėtų būti paaiškinti interesų konfliktų politikoje, kurią turi nustatyti AIFV; 51 vienas iš pagrindinių rizikos valdymo sistemos komponentų — nuolatinė rizikos valdymo funkcija. Nuoseklumo sumetimais jos užduočių ir atsakomybės pobūdis turėtų būti panašus į užduočių ir atsakomybės, kurios m.

Pasirinkimo tipų strategijos

Ši funkcija turėtų atlikti esminį vaidmenį formuojant AIF rizikos politiką, rizikos stebėseną ir rizikos vertinimą, kad būtų užtikrinta, kad rizikos lygis nuolat atitiktų AIF rizikos pobūdį. Nuolatinę rizikos valdymo funkciją vykdantys asmenys turėtų turėti reikiamus įgaliojimus, galimybę susipažinti su visa svarbia informacija ir reguliariai palaikyti ryšius su AIFV vyresniąja vadovybe ir valdymo organu, kad galėtų jiems teikti naujausią informaciją tam, kad jie galėtų prireikus nedelsdami imtis taisomųjų veiksmų; 52 kitas rizikos valdymo sistemos ramstis — rizikos valdymo politika.

Ta politika turėtų būti tinkamai įforminta dokumentais ir joje reikėtų paaiškinti visų pirma priemones ir procedūras, taikomas rizikai vertinti ir valdyti, nepriklausomo rizikos valdymo funkcijos vykdymo apsaugos priemones, naudojamus rizikos valdymo metodus ir išsamią informaciją apie atsakomybės už rizikos valdymą ir veiklos procedūras paskirstymą AIFV viduje.

AIFV turėtų tinkamai mažinti galimą savo rizikos vertinimo metodų ir modelių pažeidžiamumą atlikdami testavimą kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos sąlygomis, grįžtamuosius patikrinimus ir scenarijų analizę.

Todėl svarbu nustatyti visiems AIFV skirtus pagrindinius bendruosius reikalavimus, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į atitinkamo AIFV valdomo AIF dydį, struktūrą ir pobūdį; 58 AIFV turėtų turėti galimybę savo kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad yra įdiegta tinkama ir veiksminga likvidumo valdymo politika ir procedūros. Tam reikia tinkamai atsižvelgti į AIF pobūdį, įskaitant bazinio turto tipą ir AIF kylančios likvidumo rizikos dydį, AIF mastą ir sudėtingumą arba turto likvidavimo plauti pardavimo opcioną pardavimo proceso sudėtingumą; 59 likvidumo valdymo sistemos ir procedūros gali sudaryti sąlygas AIFV taikyti priemones ir susitarimus, būtinus turint nelikvidaus turto ir norint spręsti susijusias vertinimo problemas, kad būtų galima reaguoti į išpirkimo prašymus.

Tokios priemonės ir susitarimai gali apimti, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, išpirkimo apribojimus angl. Nelikvidaus turto izoliavimo sąskaitos angl. Reikėtų, kad priemonių ir specialiųjų susitarimų taikymas likvidumui valdyti priklausytų nuo konkrečių aplinkybių ir varijuotų atsižvelgiant į AIF pobūdį, mastą ir investavimo strategiją; 60 reikalavimas stebėti bazinių kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos AIF investuoja, likvidumo valdymą, taip pat reikalavimai įdiegti priemones ir susitarimus likvidumo rizikai valdyti ir interesų konfliktams tarp investuotojų nustatyti, valdyti ir stebėti, neturėtų būti taikomi AIFV, valdantiems uždarojo tipo AIF, nepaisant to, ar laikoma, kad jie naudoja finansinį svertą.

Išimtis iš tų likvidumo valdymo reikalavimų, susijusių su išpirkimu, turėtų atspindėti investuotojams į uždarojo tipo AIF taikomų bendrųjų išpirkimo sąlygų skirtumus nuo investuotojams į atvirojo tipo AIF taikomų sąlygų; 61 AIF likvidumo ar nelikvidumo minimalių ribų naudojimas galėtų būti veiksminga stebėsenos priemonė tam tikrų tipų AIFV. Taigi ribos praktikoje galėtų būti naudojamos siekiant stebėti vienos dienos išpirkimo sumos vidurkį, palyginti su fondo likvidumu, fx opcionų prekybos pavyzdžiai to paties laikotarpio dienomis.

Be to, tai galėtų būti naudojama investuotojų koncentracijai stebėti siekiant paremti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus.

Tos ribos galėtų būti kriterijai, lemiantys tolesnį stebėjimą arba taisomuosius veiksmus, priklausomai nuo aplinkybių; 62 atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, reikėtų, kai tinka, modeliuoti turto likvidumo problemas ir netipiškus išpirkimo prašymus. Reikėtų atsižvelgti į naujausią ir numatomą būsimą pasirašymo ir išpirkimo veiklą, taip pat į numatomų AIF rezultatų, palyginti su kitų AIF rezultatais, poveikį tokiai veiklai.

AIFV pagal modeliuojamus nepalankiausių sąlygų scenarijus turėtų analizuoti laikotarpį, kurio reikia išpirkimo prašymams patenkinti. AIFV taip pat turėtų nepalankiausiomis sąlygomis testuoti tokius rinkos veiksnius kaip valiutų kursų pokyčiai, kurie galėtų labai paveikti AIFV arba AIF kredito pobūdį, o kartu ir užstato poreikius. AIFV atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba analizuodamas scenarijus turėtų atsižvelgti į vertinimo jautrumą nepalankiausiomis sąlygomis; 63 kaip dažnai reikėtų atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turėtų priklausyti nuo AIF pobūdžio, investavimo strategijos, likvidumo pobūdžio, investuotojų tipo ir išpirkimo politikos.

Tačiau tas testavimas turėtų būti atliekamas bent jau kartą per metus.

Tam tikslui pasiekti atsižvelgta į atitinkamas m. Todėl investicijos į parduodamuosius vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, pagrįstus pakeistos formos paskolomis, sąvoka neturėtų būti aiškinama vien kaip teisiškai galiojantis ir privalomas nuosavybės teisės į tokias priemones perdavimas, bet kaip ekonomiškai pagrįsta investicija, kad konkretūs reikalavimai apimtų visų kitų formų sintetines investicijas ir būtų joms kaip pradėti nuo dvejetainių parinkčių. Todėl svarbu nustatyti atitinkamas AIFV, prisiimančio pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, pareigas.

Taigi, AIFV turėtų prisiimti pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją tik tuomet, jei iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas aiškiai informavo AIFV apie išlaikytą reikšmingą bazinio turto dalį tai yra vadinamasis išlaikymo reikalavimas. AIFV turėtų ir pats vykdyti kokybinius reikalavimus, kad visapusiškai ir nuodugniai suprastų pakeitimo vertybiniais popieriais kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos ir jos bazinę poziciją.

Tam pasiekti AIFV investavimo sprendimą turėtų priimti tik kruopščiai atlikę išsamų patikrinimą, per kurį turėtų gauti pakankamai informacijos ir žinių apie atitinkamą pakeitimą vertybiniais popieriais; 68 yra aplinkybių, kai subjektai atitinka iniciatoriaus ar rėmėjo apibrėžtį arba atlieka pirminio skolintojo vaidmenį; tačiau kitas subjektas, kuris neatitinka iniciatoriaus ar rėmėjo apibrėžties ir neatlieka pirminio skolintojo vaidmens, bet kurio interesai optimaliai suderinti su investuotojų interesais, gali stengtis vykdyti išlaikymo reikalavimą.

Siekiant teisinio tikrumo, toks kitas subjektas neturėtų būti įpareigotas vykdyti išlaikymo reikalavimo, jei išlaikymo reikalavimą vykdo iniciatorius, rėmėjas arba pirminis kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos 69 pažeidus išlaikymo reikalavimą arba kokybinius reikalavimus, AIFV turėtų apsvarstyti galimybę imtis tam tikrų taisomųjų veiksmų, pvz. Tokie taisomieji veiksmai visuomet turėtų atitikti investuotojų interesus ir neturėtų apimti tiesioginės prievolės nedelsiant parduoti turtą pastebėjus pažeidimą, dėl to išvengiant skubaus turto pardavimo.

AIFV taip pat turėtų nustatyti informacijos apsaugos sistemas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Nustatydami tas procedūras ir struktūras AIFV turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą, pagal kurį procedūras, mechanizmus ir organizacinę struktūrą leidžiama derinti prie AIFV veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo ir prie veiksmų, kurių imtasi vykdant tą veiklą, pobūdžio ir įvairovės; 71 informacijos atskleidimas investuotojams yra ypač svarbus jiems apsaugoti, todėl AIFV turėtų įgyvendinti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad konkrečiam AIF taikomos išpirkimo sąlygos būtų pakankamai išsamiai ir pakankamai pabrėžiant jų svarbą atskleistos investuotojams prieš jiems investuojant ir jas reikšmingai pakeitus.

Tai galėtų būti informacija apie įspėjimo laikotarpius, susijusius su išpirkimu, įšaldymo laikotarpius, aplinkybes, kai įprastiniai išpirkimo mechanizmai gali būti netaikomi arba laikinai sustabdomi, ir išsami informacija apie priemones, kurias gali svarstyti valdymo organas, pvz.

Tačiau atsakomybė turėtų būti paskirstyta atsižvelgiant į valdymo organo, vyresniosios vadovybės bei priežiūros funkciją vykdančių asmenų vaidmenį ir pareigas pagal taikomą nacionalinę teisę. Vyresniajai vadovybei gali priklausyti kai kurie arba visi valdymo organo nariai; 74 AIFV turėtų visuomet vykdyti reikalavimą nustatyti nuolatinę ir veiksmingą atitikties užtikrinimo funkciją, nepaisant jo veiklos dydžio ir sudėtingumo.

Tačiau detalus atitikties užtikrinimo funkcijos organizavimas technine ir darbuotojų prasme turėtų atitikti AIFV veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą ir jo paslaugų bei veiksmų pobūdį ir įvairovę. AIFV neturėtų būti reikalaujama sukurti nepriklausomą atitikties užtikrinimo vienetą, jei toks reikalavimas būtų neproporcingas turint omenyje AIFV dydį arba jo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą; 75 skirtingose jurisdikcijose skirtingų turto klasių vertinimo standartai skiriasi.

Šis reglamentas turėtų papildyti visiems galiojančias bendrąsias taisykles ir nustatyti lyginamuosius standartus AIFV rengiant ir įgyvendinant tinkamą ir nuoseklią AIF turto tinkamo ir nepriklausomo vertinimo politiką ir procedūras. Politikoje ir procedūrose turėtų būti apibrėžtos visų atliekant vertinimą dalyvaujančių asmenų, įskaitant kokios yra skirtingos pasirinkimo sandorių strategijos vertintojus, prievolės, vaidmenys ir atsakomybė; 76 turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais, pvz.

Kadangi atskiro turto ir įsipareigojimų vertė gali būti nustatoma pagal skirtingas metodikas ir imama iš skirtingų šaltinių, AIFV turėtų nustatyti ir aprašyti savo naudojamas vertinimo metodikas; 77 kai turtui vertinti naudojamas modelis, vertinimo procedūrose viareggio namų darbas politikoje turėtų būti aprašytos pagrindinės modelio ypatybės. Prieš imant jį naudoti, tą modelį turėtų patvirtinti vidaus arba išorės asmuo, nedalyvavęs modelio kūrimo procese.

Use This BRAND NEW WEBSITE To Make $580/Day With Affiliate Marketing For Beginners FOR FREE

Turėtų būti laikoma, kad asmuo yra kvalifikuotas atlikti modelio, naudojamo turtui vertinti, pavirtinimo procesą, jei jis turi pakankamai kompetencijos ir patirties vertinant turtą pagal tokius modelius; toks asmuo galėtų būti auditorius; 78 kadangi AIF veikia dinamiškoje aplinkoje, kur investavimo strategijos laikui bėgant gali keistis, vertinimo politiką ir procedūras reikėtų peržiūrėti bent kartą per metus ir būtinai prieš AIF imantis naujos investavimo strategijos ar naujo tipo turto.

Visi vertinimo politikos ir procedūrų, įskaitant vertinimo metodikas, pakeitimai turėtų būti daromi per iš anksto nustatytą procesą; 79 AIFV turi užtikrinti, kad atskiras AIF turtas būtų tinkamai įvertintas laikantis vertinimo politikos ir procedūrų.

Vertinant kai kurių rūšių turtą, ypač sudėtingas ir nelikvidžias finansines priemones, kyla didesnė netikslaus vertinimo rizika. AIFV turėtų įdiegti pakankamas kontrolės priemones, kuriomis tokiose situacijose užtikrinama, kad AIF turto vertės nustatymo objektyvumas būtų tinkamo lygio; 80 investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertės apskaičiavimui taikoma nacionalinė teisė ir arba fondo taisyklės arba steigimo dokumentai. Šis reglamentas apima tik skaičiavimo procedūrą, o ne skaičiavimo metodiką.

AIFV, kaip vieną iš administracinių AIF skirtų funkcijų, gali pats apskaičiuoti investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertę. Kita vertus, administracinėms funkcijoms, įskaitant grynojo turto vertės apskaičiavimą, atlikti gali būti paskirtas trečiasis asmuo.

Be to, jei būtina užtikrinti, kad perduotos funkcijos būtų vykdomos nuolat laikantis aukšto standarto, AIFV turi turėti galimybę nutraukti funkcijų perdavimą, todėl funkcijų perdavimo susitarime AIFV turėtų būti suteiktos lanksčios teisės jį nutraukti. Kiti techninių ar administracinių funkcijų pavyzdžiai yra gatavos standartinės programinės įrangos pirkimas ir naudojimasis programinės įrangos tiekėjų paslaugomis prireikus ad hoc operacinės paramos dėl gatavų sistemų arba paramos žmogiškaisiais ištekliais teikimas, pvz.

Vertindamos šias priežastis kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti funkcijų perdavimo struktūrą bei jo poveikį AIFV struktūrai ir perduotų funkcijų sąveiką su AIFV likusia veikla; 84 siekiant įvertinti, ar asmuo, kuris faktiškai vykdo funkcijų perėmėjo veiklą, yra pakankamai geros reputacijos, reikėtų patikrinti to asmens veiklos vykdymą ir tai, ar yra padaręs su finansų veikla susijusių pažeidimų.

Vertinant, ar laikomasi pakankamai geros reputacijos reikalavimo, reikėtų apsvarstyti visą kitą svarbią informaciją apie asmenines savybes, kurios galėtų neigiamai paveikti asmens veiklos vykdymą, pvz.

Panašiai, vidinio valdymo AIF neturėtų būti laikomas tokio tipo įmone, nes jis neturėtų užsiimti kita veikla, išskyrus vidinį AIF valdymą; 86 kai perduodamas portfelio valdymas ar rizikos valdymas, t. Susitarimas turėtų būti sudarytas prieš perduodant funkcijas. Todėl funkcijų perdavimas turėtų būti leidžiamas tik tuomet, jei tai netrukdo AIFV veikti ar valdyti AIF siekiant kuo didesnės investuotojų naudos; 89 siekiant išlaikyti aukšto lygio investuotojų apsaugą, perduodant funkcijas reikėtų atsižvelgti į galimus interesų konfliktus.

Nustatant situacijas, kuriose kiltų reikšmingas interesų konfliktas, reikėtų nustatyti keletą atskaitinių kriterijų.

Taigi, atitikties užtikrinimo ar audito funkcijų vykdymas turėtų būti laikomas prieštaraujančiu portfelio valdymo užduotims, o rinkos formavimas arba rizikos prisiėmimas turėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys portfelio arba rizikos valdymui. AIFV turi visuomet turėti pakankamai išteklių, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas funkcijas. AIFV turi pats vykdyti investicijų valdymo funkcijas, turėti būtiną kompetenciją ir išteklius, išlaikyti teisę priimti sprendimus, tenkančius vyresniosios vadovybės atsakomybės sričiai, ir vykdyti vyresniosios vadovybės funkcijas, tarp kurių galėtų būti bendrosios investavimo politikos ir investavimo strategijų įgyvendinimas; 92 funkcijų perdavimo struktūros vertinimas — sudėtingas procesas, kuris turi būti grindžiamas įvairiais kriterijais, kad kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimą.

Šis derinys būtinas, kad būtų atsižvelgta į fondų struktūrų ir investavimo strategijų įvairovę visoje Sąjungoje. EVPRI gali parengti gaires, kuriomis užtikrinamas nuoseklus funkcijų perdavimo struktūrų vertinimas visoje Sąjungoje; 93 Komisija turi stebėti, kaip kriterijai taikomi ir koks jų poveikis rinkoms.

Kad depozitoriumas galėtų įvertinti ir stebėti saugojimo riziką, sutartyje turėtų būti pakankamai išsamiai nurodytos turto, į kurį AIF gali investuoti, kategorijos ir geografiniai regionai, kuriuose AIF planuoja investuoti.

Sutartyje taip pat reikėtų išsamiai nustatyti problemų sprendimo angl. Taigi, depozitoriumas turėtų perspėti AIFV apie reikšmingą riziką, nustatytą konkrečios rinkos atsiskaitymo sistemoje.